Daugiau mokantys kitus sako, kad Torchon nėriniai labiausiai tinka pradėti mokintis. Šie nėriniai gaminami iš sąlyginai storų siūlų, yra labai geometriškai taisyklingi, tad lengva suprasti, kas vyksta.
Pirmoji juostelė bus tokia, reikia 6 porų šeivelių:
Šablonas schemai skaičiuotas ~18 wcm siūlams (Altin Basak 50 nr., Ariadna linas), atsisiųsti galite iš čia. Ten tiesiog “puslapis su taškiukais“, raštą susidėliot reiks savarankiškai. Ant to šablono, jei tik bus noro, galite kurti bet kokius stačiakampius Torchon raštus.
Šiam raštui reiks pakankamai siauros rašto juostelės. Jums reikia išbadyti skylutes tokia tvarka (ten, kur aš tamsiau spalvinau, jūs duriat skylutę, ir tikrai ilgesnėje juostelėje, nei čia įkelta):
Pradžia – viršuje 3 smeigtukai, ant kurių kabinti šeiveles tokiu būdu:
Kaip apskritai nuspręsti, kur ir kaip tos šeivelės turi užsidėti? Reikia įsivaizduot, kur ir kaip judės siūlas, kaip jis persipins, ir tiesiog maksimaliai bandyt atkartot tai, kas vyks tolimesniam rašte. Kad pati pradžia būtų kuo panašesnė į visą raštą ir kuo mažiau matytųsi sujungimas (jei toks bus).
Pirmos eilės pradžioje būna sudėtingiausios, nes nesimato rašto, nuo kurio būtų galima nusižiūrėti sukryžiavimus / persukimus.
Pirma eilė šiuo atveju atitinka va šitą dalį iš pilno rašto:
Darbo metu tai, kas užkabinta ant vidurinio smeigtuko, turės nusileisti nuo jo ir taps ta vidine vertikalia juostele.
Rašysiu toliau sutrumpinimais, primenu: – C (“cross“) – sukryžiuoti – T (“twist“) – persukti – Poras visada skaičiuojam iš kairės, taip, kaip jos tuo metu sudėtos
1) Pradedam nuo abiejų šonų simetriškai: – 5 ir 6 poros: CTCT – 6 pora: T – 1 ir 2 poros: CTCT – 1 pora: T
Kodėl ir ką tai turi bendro su tuo, kas matosi galutiniam variante?
2) Dedam 1 ir 6 poras į šalį, kad nesipainiotų. Toliau gaminam “vidinę“ juostelę irgi simetriškai: – 4 ir 5 poros: CTCT – 2 ir 3 poros: CTCT
3) Vidurinė dalis: – 3 ir 4 poros: CTCT – įsmeigti smeigtuką – “uždaryti“ smeigtuką: vėl 3 ir 4 poros, CTCT
4) Galima išimti viršutinį smeigtuką viduryje, atsargiai sutempti siūlus.
5) Simetriškai iš centro piname į šonus: Dešinė pusė: – pradedant 4 pora – iki pat dešinio krašto: CTCT – smeigtuką smeigti tarp 4 ir 5 poros – 6 pora: T (čia bus tas ilgoji išorinės juostelės dalis, kurioje iš viso – du persukimai) – “uždaryti“ smeigtuką: CTCT
Kairė pusė: – Pradedant 3 pora – iki pat kairio krašto CTCT – smeigtuką smeigti tarp 2 ir 3 poros – 1 pora: T – “uždaryti“ smeigtuką: CTCT
6) Galima pradėti darbą apie sekantį smeigtuką juostelės viduryje:
Viskas, toliau – taip pat, kaip jau daryta.
Didžiausia tikimybė susipainioti: – ne toks persukimų skaičius. Įdedu dar paveiksliuką su jų reikiamais bendrais kiekiais. Vienas brūkšniukas – vienas persukimas. – ne ten įdėti šoniniai smeigtukai
Ir reiktų nepamiršti rašto sutempinėti. Čia jau kam kuriuo metu geriau seksis. Man lengviausia tai daryti tada, kai jau “uždarytas“ smeigtukas.
Nežinau, kaip kitaip pavadint. Angliškai – “half stitch“. Antrasis iš dažniausiai naudojamų raštų.
Rašto schemą (taip ir norisi rašyti “badymuką“ :)) galite parsisiųsti iš čia. Šį kartą rekomenduoju užsiklijuoti ant storesnio popieriaus, kad būtų galima tą patį panaudoti ne vieną kartą.
Reikės 7 porų šeivelių. Irgi labai rekomenduoju skirtingų spalvų siūlus.
Šeiveles kabinate: – 1 smeigtukas: 2 poros – 2 smeigtukas: 1 pora – 3 smeigtukas: 2 poros – 4 smeigtukas: 2 poros
Prieš pradedant pirmiausia kievieną porą reikia persukti po vieną kartą.
Toliau – viskas labai panašiai: – sukryžiuoti (C) – persukti (T)
Čia ir baigiame. Skirtingai nuo audinio rašto, dar kartą kryžiuoti nereikia. Šiame rašte po truputį judės visi siūlai, o pagrindinė darbinė, kurios siūlo bus sunaudojama daugiausia, – viena šeivelė.
Toliau – tas pats su kita šeivelių pora, ir taip iki eilės pabaigos.
Su paskutine pora padarykite vieną papildomą persukimą – iš viso aplink smeigtuką jie turi būti du, o pirmasis – jau padarytas kaip rašto dalis.
Įsmeigiate smeigtuką, bandote sutempti siūlus į vietas. Beveik garantuoju, kad po pirmos eilės nieko gero nesigaus 🙂 Nepanikuojate, ramiai dirbate toliau. Va po antrojo smeigtuko jau kažkoks “išlyginimas“ turėtų pavykti labiau. Šis raštas pakankamai nestabilus, gali ilgiau užtrukti, kol suprasite, koks siūlų sutempimo metodas jums patogiausias.
Turėtų gautis toks margas daiktas, kuriame siūlai keliauja dviem skirtingomis kryptimis, pasiekę savo linija eilės pabaigą – apsisuka ir grįžta atgal. Parinkus skirtingas spalvas galima pagaminti visai įdomiai atrodančių dalykų.
Kai labai nusibos, pabandykite pakombinuoti abu raštus – audinio ir pusinį. Schema tam tinkama. Tik nepamirškite, kad eilės pabaigoje jiems reikalingas skirtingas persukimų skaičius – aplink smeigtuką abiem atvejais turi būti pora, kuri persukta du kartus.
Prasideda lietuviškos terminologijos kūrimas. Jei sugalvosit geriau – siūlykit. Angliškai tai vadinasi “cloth stitch“.
Reikės:
Priemonės ir pagrindo rašto pasiruošimui. Nuo šiol to reikės visada.
5 porų šeivelių
Kiekvienai porai šeivelių – po ~1.5 metro siūlo (raštas skaičiuotas “Maxi“ ir panašiems, apie 12-13 wcm)
Smeigtukų. Nuo šiol to irgi reikės visada
Būtų gerai, kad kiekviena pora šeivelių būtų su skirtingos spalvos siūlu, tačiau nebūtina. Tiesiog naudojant skirtingas spalvas bus lengviau pastebėti klaidas ir jas laiku ištaisyti.
Beje, o kaip “ardomas“ nėrinių pynimas? Nagi visai taip pat kaip gaminamas, tik viską darote atvirkščiai 😀 Trunka irgi daugmaž tiek pat, kartais – ilgiau. Tad arba ardote, arba kūrybiškai žiūrite į situaciją ir nusprendžiate, kad “taip ir buvo planuota“.
Rašto pasiruošimas
Šiai pamokai rašto pasiruošimui skirtą failą galite atsisiųsti iš čia. Pirmiausia – atsispausdinate ir išmatuojate tą 5 cm liniją. Jei ten – ne 5 cm, aiškinatės savo spausdintuvo nustatymuose, ką jis padarė. Turėtų būti nustatyta “scaling none“.
Šiai pamokai skirtos schemos ant kietesnio pagrindo klijuoti nebūtina, nebent norite pagerinti klijavimo įgūdžius.
Kai pavyko atsispausdinti “tikro“ dydžio schemą, sekantis darbas – paruošti schmoje vietas smeigukų smeigimui darbo metu. Kad ir kokia būtų paprasta schema, nepraleiskite šio žingsnio. Nuo to, kur bus skylutė smeigtukui, kaip tolygiai jos išdėstytos, priklauso jūsų nėrinio kokybė. O kai kuriais atvejais be tokių paruoštukų tos skylutės atrasti iš viso neįmanoma dėl didžiulio naudojamų smeigtukų kiekio:
Taigi, kaip jau minėjau bendrame darbo priemonių sąraše, jums reikia priemonės skylučių badymui ir pagrindo, ant kurio tai darysite. Skylutė turėtų būti tokio paties skersmens, kokį smeigtuką naudosite. Specialioms rašto kortoms badyti naudojamos adatos, nes jos smailesnės, nei smeigtukas. Man kol kas pakanka tokio paties smeigtuko.
Aš priemonę pasidariau įtvirtindama smeigtuką į tušinuką. Tai atrodo taip:
Jis kaip tik fotografuotas ant pagrindo, kurį naudoju raštų pasiruošimui. Tas pagrindas irgi gali bet kas pakankamai stabilaus, ką galite pasidėti ant stalo ir į ką lenda smeigtukas. Aš turiu tokį kilimėlį iš sodo ir daržo reikmenų, kuris turėtų būti naudojamas atsiklaupt, kad kelių neskaudėtų.
Taigi, toliau jums tame rašte reikia padaryti skylutes smeigtukams visur, kur yra “juodi taškiukai“. Tai yra jūsų rašto rėmelis. Smeigtuką darant raštą visada reikia smeigti statmenai pagrindui.
Rašto gaminimas
Paruoštą raštą (su skylutėmis) pirmiausia prismeigiate prie pagalvėlės visuose keturiuose kampuose, kad jis darbo metu nepajudėtų iš vietos. Smeigtukus smeikite per visą jų ilgį, jie neturi trukdyti darbui.
Toliau jums reikia įsmeigti smeigtukus viršutinėje eilėje – ant jų kabinsite darbui paruoštas šeiveles. Smeikite juos truputį palinkusius atgal, taip, kaip pinant pynutę.
Toliau ant kiekvieno smeigtuko užkabinate tiek porų šeivelių, kiek virš jo parašyta. Pradėti reiktų nuo kairės pusės.
Kiek porų šeivelių reikia, parašyta būna toli gražu ne visuose raštuose. Net ir pradžia ne visada būna pažymėta, ir pradžia – toli gražu ne visada tiesiog tiesi linija. Pavyzdžiui, dažnas toks variantas:
Pradedate nuo darbo su pirma ir antra šeivelių pora kairėje pusėje: – sukryžiuoti, persukti, sukryžiuoti (CTC)
Po šitų veiksmų pirmoji ir antroji pora susikeičia vietomis.
Toliau imame antrą ir trečią porą (skaičiuoti reikia taip, kaip matote dabar, ne taip, kaip buvo užkabinus pačioje pradžioje), darome tą patį. Ir taip, kol pereinate per visą eilę.
Eilės pabaigoje: – paskutinę porą šeivelių persukate du kartus, – smeigiate smeigtuką truputį įžambiai į išorę, – tą porą šeivelių kabinate virš smeigtuko – prilaikote paskutinę porą švelniai įtemptą, ir išlyginate kitų porų siūlų įtempimą
Toliau tokiu pačiu būdu keliaujate iš dešinės į kairę, link sekančios smeigtuko vietos.
Ir taip – kol gausite lygią juostelę ir rankos pradės įprasti prie darbo principo.
Šio rašto esmė – yra tik viena darbinė pora, kuri pastoviai keliauja iš vienos pusės į kitą. Kitos poros lieka toje pačioje linijoje, kur buvo užkabintos. Jei jos “pajudėjo“ – kažką padarėte ne taip.
Kad ir ką gamintumėte, darbo pradžia visada tokia pati: – apvyniojate siūlus ant šeivelių – įsmeigiate pradinius smeigtukus – užkabinate šeiveles
Viskas, galima gaminti 🙂
Siūlo apvyniojimas
Siūlai ant šeivelių vyniojami poromis. Vėlgi, dažniausiai, yra išimčių. Bet kol kas laikykime, kad “visada“. Nors gal tiksliau būtų sakyti “šeivelės sukamos aplink siūlą“. Kodėl?
Siūlai būna susukti skirtingai, nuo sukimo pobūdžio priklauso jų “elgesys“ darbo metu ir galutinė darbo išvaizda. Apie tai detaliau rašiau čia. Tam, kad siūlas jau jo vyniojimo metu neįgytų nepageidaujamų savybių (pvz., nesusisuktų pats aplink save), ir vyniojama šeivelė ant siūlo: – atsikerpate norimo ilgio siūlą – pusę siūlo suvyniojate ant vienos šeivelės, užtvirtinate, kad neatsivyniotų – kitą pusę siūlo suvyniojate ant kitos šeivelės, vėl užtvirtinate
Visa tai atrodo maždaug taip:
Jei darbo metu siūlas linkęs atsivynioti, užtvirtinimui darykite dvigubą kilputę.
Ar šeivelę vyniosite link savęs, ar nuo savęs – didelio skirtumo nėra. Svarbu visas vynioti vienodai. Man patogiau link savęs, ir šia kryptim vyniojant yra būdų visą procesą pagreitinti. Bet apie tai – vėliau.
Galutinis rezultatas turėtų atrodyti panašiai:
Šeivelių uždėjimas
Sekanti dalis – susmeigti pradinius smeigtukus ir ant jų uždėti reikiamą kiekį šeivelių. Pradinius smeigtukus smeikite truputį pasvirusius nuo savęs, kad darbo metu siūlas nuo jų “nenuliptų“:
Toliau reikia užkabinti šeiveles. Tarp smeigtuko ir šeivelės galo patogiam darbui turėtų likti apie 5 – 6 cm siūlo. Pradžioje jis toks trumpas “nu niekaip“ nesigauna, bet įgyjant daugiau praktikos – trumpėja.
Taip pat reiktų stengtis išlaikyti kuo vienodesnį siūlų ilgį ant visų šeivelių. Ranka “išmoksta“ šeivelės ieškoti tam tikroje vietoje, ir “laipteliai“ trukdo efektyviam darbui.
Pagrindiniai darbo elementai
Kaip ir didžiojoje dalyje rankdarbių, pagrindinių veiksmų, kuriuos reikia mokėti atlikti, nėra daug. Visas grožis – tų veiksmų kombinacijos.
Galbūt skambės keistai, bet vienu metu niekada nedirbama su daugiau nei 2 poromis.
Pagrindiniai veiksmai nėrinių pynime yra du: – šeivelių sukryžiavimas (angl. “cross“, žymima C) – šeivelių persukimas (angl. “twist“, žymima T)
Sukryžiuoti – tai 2-ą šeivelę perkelti per 3-ią
Persukti – tai: – 2-ą šeivelę perkelti per 1-ą IR – 4-ą šeivelę perkelti per 3-ą
Viskas, nieko gudresnio pagrindiniuose veiksmuose nėra.
Taigi, jei gaminame pynutę: sukryžiuojame, persukame, sukryžiuojame. Sutempiame rašto sutvirtinimui. Vėl tas pats: persukti, sukryžiuoti, sutempti… Jei rašant sutrumpinimais: CTCTCT….
Pradžioje darbas gali būti pakankamai lėtas, tad pirmas tikslas – išmokti “persukimo“ judesį vienu metu daryti abiem rankom, o ne atskirai.
Antras tikslas – tą darbą dar pagreitinti. Išmokti padaryti visiškai tą patį, tik pakėlus visas 4 šeiveles nuo pagalvėlės, ir sukryžiavimą / persukimą atliekant jas laikant rankose.
Skirtingų tipų nėriniams naudojami skirtingo storio siūlai, kurių storis svyruoja nuo “plonų nėrimo“ iki “voratinklio“. Teoriškai visus raštus galima pritaikyti bet kokio storio siūlams, tačiau: – kai kurie raštai tiesiog neatrodys gerai, jei juos pinsite iš storesnių siūlų, – kai kurių raštų tiesiog nesimatys, jei pinsite iš gerokai plonesnių siūlų
Daugumai raštų parašytas siūlų storis. Bet yra keli mažyčiai niuansai: – nėra pasaulinio siūlų matavimo standarto. Tad įpratus dirbti su vieno gamintojo tam tikro numerio siūlais ir nusipirkus kito gamintojo tokio paties numerio siūlus jūsų gali laukti siurprizas. – daugelis raštų yra pakankamai seni. Tuo metu siūlų gamintojų nebūdavo daug, ir visiems buvo aišku, ką reiškia “Linas 60/2“. Esant dabartiniam siūlų pasirinkimui tai iš principo gali reikšti beveik bet ką. – spausdintų knygų lietuviškai nėra. Rusiškų, gerai paieškojus labai specializuotuose knygynuose, vieną kitą dar galima atrasti, tad raštą “tiesiog nukopijuoti“ ir naudoti tokio dydžio, kokį jį planavo knygos autorius, šansų yra. Tačiau, su visa didžiule pagarba autoriams, pasižiūrėjus kokios yra didžiosios dalies šių rankdarbių knygų kainos ir visai neturint galimybės pamatyti, koks tos knygos turinys – manau, kad didžioji dalis pradedančiųjų eis į Pinterest ir bandys ką nors surasti ten arba naudosis internetiniais tų knygų, kurioms jau nebegalioja autorinių teisių apsauga, archyvais.
Taigi, pradžioje darykime prielaidą, kad pavyko nusipirkti iš tiesų gerą knygą arba parsisiųsta iš internetinio archyvo knyga buvo nuskenuota išlaikant jos originalų formatą, tad turime “tikro“ dydžio schemas.
Kad būtų dar paprasčiau, tarkime, kad autorius įrašė net ir siūlų gamintoją, ne tik siūlų numerius. Susirandate jums patinkančią schemą, ją atsispaudinate, ir einate ieškoti tinkamo storio siūlų. Irgi darykime prielaidą, kad įvairaus plonumo siūlų turite pilnas pakampes 😀
Taigi, knyga sena, autorius parašė, tarkime, “Bockens 60/2“. Šio gamintojų siūlų knygose galima sutikti pakankamai dažnai, tačiau beveik garantuoju, kad didžiajai daliai rankdarbiautojų ir pardavėjų Lietuvoje tai visiškai nieko nesako.
Pirmiausia jums reikia išsiaiškinti, kokio storio tie siūlai. Pagal kokius nors matavimo vienetus, kuriuos jūs galėtumėte pritaikyti bet kokio gamintojo siūlams. Šiam tikslui aš labai labai rekomenduoju Brenda Paternoster knygą “Threads for Lace“. Yra jau 7 leidimas, kuo vėlesnis leidimas – tuo daugiau siūlų rūšių į jį įtraukta. Turint senesnį leidimą – ne bėda, priedus su naujų siūlų rūšimis galima parsisiųsti iš interneto.
Kuo gi ta knyga ypatinga? Knygos autorė padarė ir vis dar daro didžiulį darbą – matuoja siūlus “wcm“ (“wraps / cm“) vienetais. Tai yra – išbando ir parašo, kiek tokio storio siūlų galima sutalpinti šalia vienas kito į centimetrą. Kuo didesnis skaičius, tuo plonesnis siūlas. Matuoti galima bet kurio gamintojo siūlus.
Taigi, pasiimame jos knygą, ir atrandame, kad tas “Bockens 60/2“ yra : 2S sukimo (2 siūliukai tarpusavyje susukti “S“ kryptimi) ir 26 wcm. Dabar belieka išmatuoti, kiek tų “apsisukimų centimetre“ turi jūsų pasirinktas siūlas.
Tokiam matavimui naudojamas labai paprastas daiktas: paimate nedidelį stačiakampį, jame iškerpate (kiek įmanoma tiksliau) 1 x 1 cm išpjovą. Tinka tiek storesnis kartonas, tiek visokios nebegaliojančios bankų ir nuolaidų kortelės. Atrodo tai maždaug taip:
Tada po truputį ant šito daikto vyniojate turimą siūlą. Ne per daug laisvai, ne per daug įtemptai. Stengiatės, kad siūliukai gulėtų vienas šalia kito. Kai privyniojate pilną centimetrą, suskaičiuojate, kiek ten siūliukų. Viskas, turite “wcm“ skaičių savo siūlams. Va taip va:
Šiuo atveju – 12 wcm. Autorius rašė, kad reikia siūlo, kuris pagal Brendos knygą yra 26 wcm. Primenu, kuo didesnis skaičius, tuo plonesnis siūlas. Taigi, einame ieškoti ko nors plonesnio. Gerokai plonesnio…
Tradiciniai siūlai, naudoti pinant nėrinius – linas, šilkas, metalizuoti siūlai. Medvilnė pradėta naudoti tik XIX a. kaip pigesnių siūlų alternatyva. Lengviausia norimą formą išgauti ir tikėtis, kad ji bus išlaikyta po to, kai ištrauksite visus smeigtukus – iš lininių ir medvilninių siūlų.
Galutinis nėrinio vaizdas priklauso ne tik nuo pasirinktų siūlų kokybės, jų storio, bet ir nuo susukimo siūlo gamybos metu. Kuo daugiau nėrinio kontūras užpildytas įvairių tipų kiauraraščiais, tuo labiau ta priklausomybė nuo siūlo jaučiama. Nėrinio gamybos metu šeivelių persukimų (“twist“) visada yra daugiau, nei sukryžiavimų (“cross“). Ką gi tai reiškia?
Siūlas gali būti susuktas viena iš dviejų krypčių: “S“ arba “Z“
Tradicinis lininis siūlas verpiant sukamas “Z“ kryptimi, vėliau dvi ar trys gijos tarpusavyje tvirtai susukamos “S“ kryptimi. Šio tipo siūlai, naudojami nėrinių pynimui, turėtų būti tvirtai susukti: persukimo metu šeivelė siūlą suka priešinga kryptimi ir truputį “atpalaiduoja“. Būtent todėl nėrinyje siūlai tarpusavyje vizualiai susilieja į vientisą audinį.
Ne taip tampriai susuktus “S“ kryptimi siūlus (pvz., siuvinėjimo siūlus) taip pat galima naudoti, tik reikia retkarčiais nepamirši pasukti šeivelių priešinga kryptimi, siekiant išvengti siūlo išsiskaidymo į atskiras gijas.
Jei siūlas verpiant buvo susuktas “S“ kryptimi, o gijos tarpusavyje – “Z“ kryptimi, gausime priešingą efektą. Nėrinio gamybos metu siūlo sukrumas padidės. Galima per didelio siūlo susukimo pasekmė – nėrinys praras savo formą po to, kai bus išimti smeigtukai ar po skalbimo.
Šiuo metu beveik vieninteliai medvilniniai siūlai, kurie yra “S“ susukimo – siuvinėjimui skirta medvilnė (DMC, Perle, kai kurie Kaja…). Net ir tie gamintojai, kurie specializuojasi būtent nėrinių pynimui skirtų siūlų gamyboje, dažniausiai gamina “Z“ sukimo siūlus.
Nėrinių pynimui visai nereiktų rinktis frivolitė ar specifiniams “kietiems“ vąšeliu nertiems gaminiams skirtų siūlų, kurie yra ypač tvirtai susukti naudojant dvigubą sukimą, ir jau iš principo patenka į “plonos virvutės“ kategoriją: – iš pradžių dvi gijos tarpusavyje tvirtai susukamos “S“ kryptimi – po to imami trys tokie po du susukti siūlai, ir tarpusavyje tvirtai susukami “Z“ kryptimi Lietuvoje šiuo metu tokiu sukimu suktus galima atrasti ONLine serijos nėrimo siūlus, prieš porą metų būdavo AltinBasak Gold serijos siūlų.
Iš nėrimo siūlų gamintas nėrinys atrodo “šiurkštesnis“, rašto elementai tarpusavyje nesusilieja į vientisą visumą. Taip pat po skalbimo tokiam nėriniui pradinę formą greičiausiai teks grąžinti jį smaigstant iš naujo ir standinant.
Kad būtų dar “smagiau“ – siūlo sukrumą taip pat galite padidinti ar sumažinti jau vien jį išvyniojant iš kamuoliuko. Idealiu atveju, norint kad siūlo sukrumas išliktų toks, koks buvo jį suvyniojant, jums reiktų: – išvynioti siūlą ta pačia kryptimi, kuria jis buvo suvyniotas – apsukti jį ant šeivelės ją laikant irgi ta pačia kryptimi
T.y., jei siūlas – tradicinėje siuvimo siūlų špūlėje, kur jis susuktas siūliukus vedant lygiagrečiai, jums tą ritę reiktų laikyti horizontaliai ir sukti pačią ritę, o ne siūlą nuo jos. Lygiai taip pat reiktų sukti lygiagrečiai laikomą šeivelę ant siūlo, o ne siūlą – ant šeivelės.
O dabar pabandykite sugalvoti, kaip, nepadarant jokios įtakos siūlo sukrumui, reiktų išvynioti nėrimo siūlą…
Kaip jau minėjau bendoj priemonių apžvalgoj – pagalvėlė nėrinių gamybai yra tai, ant ko jūs miegoti tikrai nenorėtumėte: pakankamai kietas ir stabilus daiktas, į kurį patikimai įsismeigia smeigtukai. Tad iš principo kaip pagalvėlę irgi galima naudoti beveik bet ką.
Tradicinės pagalvėlės būdavo užpildomos smulkiai (maždaug 0.5 cm dydžio gabaliukais) kapotais šiaudais ar medžio pjuvenomis (labiau turbūt – medžio pjuvenų dulkėmis) ir stipriai suslegiamos. “Stipriai“ – kažkas ne per seniausiai pasakojo viename forume, kaip gamino pagalvėlę: “supyliau į užvalkalą, gerai užrišau, porą kartų pervažiavau mašina, tada papildžiau, ir taip – kol pasigaminau“.
Šiuolaikinės pagalvėlės gaminamos labai skirtingai, iš labai įvairių medžiagų, ir kainos gali svyruoti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų. Na, ir dar siuntimo kaina už sunkų ir nestandartinių matmenų daiktą gali būti nemaža. Vienu žodžiu, nepirkau, ir turbūt nepirksiu. Gamyba užtrunka, bent bent jau žinai, iš ko ta pagalvėlė padaryta. O ir pasigaminti tą, kurios vertė “keliasdešimt eurų“ tikrai nėra sudėtinga.
Kad ir kurio tipo pagalvėlę gamintumėt, ją sudaro šie pagrindiniai elementai: – pagrindas – dažniausiai medinė plokštė ar šiaip kas nors lygaus ir pakankamai sunkaus – reikiamą aukštį pagalvėlei suteikiantis sluoksnis, į kurį turi būti galima įsmeigti smeigtukus – viršutinis sluoksnis – būna ne visada. Kai būna – suteikia papildomo komforto smaigstant smeigtukus ir papildomai formuoja pagalvėlę – vidinis apvalkalas – įsivaizduokit, kad atlieka pagalvės impilo vaidmenį. Saugo nuo visokių “blogybių“ patekimo iš vidaus į jūsų gaminamą nėrinį (pvz., jei kuris nors sluoksnis sugalvos trupėt ar pūkuotis) – išorinis apvalkalas – gaminamas ir mėlynos arba žalios medvilnės, pagridinis darbo pagrindas. Įsitikinkite, kad nedažo!!! Kitos spalvos gal ir gražu, bet akys darbo metu jums nepadėkos. – visokie papildomi uždangalai, skirti uždengti gaminamą nėrinį pertraukų metu nuo dulkių, pūkų, saulės spindulių ir kitų blogybių
Gaminant pagalvėlę yra viena bendra rekomendacija – ne mažiau kaip pusę jos turite pasiekti per sulenktos rankos ilgį, didesnė pagalvėlė jau bus nepatogi. Laikoma, kad tai yra maždaug 38 cm. Didžiausių pardavinėjamų “standartinių“ apvalių pagalvėlių skersmuo būna apie 60 cm (taigi, siekti teks max. 30 cm). Žemaūgiai / aukštaūgiai koreguokitės dydžius pagal save, jei reikia.
Pagalvėlių tipai
Dažniausiai pagalvėlės tipą renkasi pagal tai, kokį nėrinį gamins (čia atmetus atvejus “mūsų regione tradiciškai naudojame tai, tik tai, ir nieko kito“). Visus nėrinių tipus galima pagaminti ant bet kurio tipo pagalvėlės, tik skirsis gamybos proceso patogumas ir malonumas.
Galima atrasti visokių keistenybių, kaip, pvz., pagalvėlės vėduoklių gamybai ar ypač didelių darbų gamybai.
Tad ką reiktų rinktis, jei nekreipsime dėmesio į “egzotiką“ ir dirbsime su “normalaus“ storio siūlais (daugmaž normalus medvilninis siuvimo siūlas ar truputį storiau)?
Jei labiausiai domina smulkūs netaisyklingų formų nėriniai (snaigės, gyvūnėliai, paveiksliukai, širdutės, vingiuotos servetėlės…) – geriausia apvali plokščia ar švelniai gaubta pagalvėlė. Ją darbo metu tenka dažnai sukioti, darbą dažniausiai pradeda nuo centro ir keliauja link kraštų. Angliškai tas daiktas vadinamas “cookie pillow“ arba “domed pillow“. Kartais jos visai plokščios, kartais – lengvai išgaubtos. Išgaubtumas papildomai švelniai įtempia siūlus, tad gal truputį lengviau kontroliuoti rašto tolygumą. Tokia pagalvėlė turi būti ne per maža: ant jos reikia numatyti vietos ir šeivelėms.
Jei labiausiai domina pakankamai siauros juostelės – geriausia pagalvėlė su ritinėliu viduryje. Raštas tvirtinamas ant ritinėlio, jis darbo metu sukasi, ir iš principo gaminate “begalinio ilgio“ juostą. Pagalvėlės plokščios dalys iš šonų ir priekyje labiausiai skirtos patogiam šeivelių pasidėjimui / grupavimui. Angliškas tokios pagalvėlės pavadinimas – “roller pillow“.
Plačių juostų, šalikų, takelių stalui ir pan. daiktų gamybai – ritinio formos pagalvėlė. Darbo principas panašus, kaip ir siaurų juostelių atveju, tik viskas užima daugiau vietos. Angliškai tai vadinama “bolster pillow“.
Stačiakampiams daiktams – kvadratinė pagalvėlė. Ji gali būti tiek vientisa, tiek sudaryta iš kelių blokų, kuriuos darbo metu galima pagal poreikį keisti vietomis (pvz., jei reikia raštą pastumti toliau nuo savęs, kad priekyje liktų pakankamai erdvės darbui). Angliškai ieškoti “square pillow“ arba “block pillow“. Kai kurios pagalvėlės iš blokų apsimeta labai universaliomis, būna įvairiausių formų.
Jei vis tik pirktumėte pagalvėlę – neįsigykite pagalvėlės, skirtos Honiton nėriniams. Tai labai specifinis daiktas, skirtas darbui su labai plonais siūlais. Ką nors kito ant jos daryti bus tiesiog nepatogu. Beje, ant kito tipo pagalvėlių Honiton nėrinių irgi geriau negaminti – taip pat nepatogu.
Pradžiai siūlyčiau darytis apvalią ar kvadratinę pagalvėlę, kokių 50 cm skersmens. Mano naminė – apvali 56 cm., ir nė kiek ji ne per didelė. O paskui jau pagal poreikius pildyt kolekciją.
Šiuolaikinių pagalvėlių medžiagos
Kai kurios pagalvėlės ir dabar su šiaudų / pjuvenų užpildu gaminamos. Iš dalies tai – tradicija, iš dalies – vienintelis būdas išgauti reikiamą svorį nedidelei pagalvėlei. Tačiau didžioji dalis bus vienokia ar kitokia sintetika (kai kainos iki 100 eur). Pagrindinės medžiagos, kurias galima atrasti minimas aprašymuose anglakalbių puslapiuose: – Ethafoam – Styrodur
Styrodur yra “ekstruzinis polistirenas“. Lietuvoje šiuo pavadinimu dažniausiai masiniam pirkimui skirtose parduotuvėse šiuo metu yra Finnfoam firmos gaminiai, yra ir tos pačios Styrodur firmos, tiek kitokių. Iš principo tai yra statybinė namų apšiltinimo plokštė. Smeigtukai sminga gerai, laikosi irgi neblogai, tik jų padarytos skylutės “neužsilygina“. Tad anksčiau ar vėliau tą plokštę reiks keisti kita.
Ethafoam yra “uždarų porų poliuretanas (? nors kai kur ir prie Styrodur tipo gaminių tą patį rašo). Plokščių Lietuvoje teko matyti tik labai specializuotose parduotuvėse, ir įtariu, kad po vieną vnt. gali ir nepardavinėt. Esminė jo savybė – ištraukus smeigtuką skylutė “užsidaro“. gal ne iki galo, bet gaunasi stabilus ir labiau ilgalaikis daiktas. “Pačiupinėt“ tos medžiagos principą galima kad ir Senukuose – einat į vamzdžių skyrių ir pasižiūrit, kaip atrodo tokie pilki vamzdžių apšiltinimui skirti daiktai. Arčiausiai teisybės tam – kai kurie jogos ar turistiniai kilimėliai. Jei jo storis virš ar bent apie 1 cm ir jis pakankamai minkštas – didelė tikimybė, kad radote. Galų gale, visada galima įsmeigt adatėlę ir pažiūrėt, kas gaunasi 😀 Belieka tik surast, kur jie su kokia nors nuolaida bus, nes dažniausiai šitų kainos jau virš 30 EUR. Aš saviškį sugebėjau prieš porą mėn. už 14 EUR nusipirkt (1.2 cm storio, Senukuose)
Ethafoam pagalvėlių kol kas ES parduotuvėse matyti neteko. O Styrodur, supratus, kas tai yra, nekyla ranka pirkt. Na, nueit į Senukus, nusipirkt plokštę ir ją aptraukt mėlyna medžiaga sau aš galiu pigiau, nei už 50 EUR.
Taigi, “standartinėje pigioje“ pagalvėlėje iš principo didžiausia tikimybė rasti kokių 3 – 5 cm storio Styrodur, aptrauktą medžiaga, ir uždėtą ant kokios nors medinės lentos, kurį tą plokštę prilaiko nuo nukritimo jums ant kelių, kai patrauksite siūlus link savęs 😀 Blogesniu atveju – galite rasti tiesiog “trupantį vienkartinį daiktą“:
Geresnės kokybės pagalvėlėje dar papildomai rasite papildomą viršutinį sluoksnį iš filco (dažniausiai 0.5 – 1 cm), kuris suteikia papildomo komforto ir stabilizuoja smeigtukus. Gaminantis savo pagalvėlę, jį dėti tikrai verta. Tik va storo filco atrasti ne taip paprasta. Visai tinkamas jo pakaitalas – senas vilnonis užklotas ar pan. daiktas, kurį išvirinat, taip pasidarydami veltinį, ir susikarpot.
Visų apvalių pagalvėlių gamybos principas panašus, tik reikia sugalvot, kaip tą “apvalumą“ išgaut. Vėlgi įkeliu kelis failus su pavyzdžiais, jei kiltų noras iš karto ką nors maksimaliai panašaus į tikrą daiktą kurt. Bet tiesiog kvadratinio lakšto iš kurios nors plokštės irgi pilnai užteks. Tik neužmirškit medžiaga aptraukt (sako, net siūt nebūtina, ją apačioje tiesiog smeigtukais prismaigsto. Nežinau, kiek patikima, nebandžiau taip).
Rinkinukams – NE!
Gali kilti noras nusipirkt viską iš karto: ir pagalvėlė, ir šeivelės, ir net kokia nors knyga pridėta būna. Už kokius 50 EUR viskas.
Na… nedarykit to. Nebent galite tai gyvai pačiupinėti ar turite ypač patikimą rekomendaciją.
Geriausiu atveju bus naudotinos šeivelės. Blogesniu atveju – ir jos gali būti ypač lengvas plastikas. Nėrinių istorijoje yra net kelios pagalvėlės, kurias patyrusių nėrinių gamintojų gildijos vadina “pagalvėlės iš pragaro“. Tikiu, kad ne be reikalo jos tokį vardą įgijo. Kai kurios – tiesiog siaubingai nepatogios ar nepatvarios, kai kurios – aptrauktos gerai nėrinį bepūkuojančiu aksomu ir vilna, kuri nėra sandariai užsiūta, todėl įsikuria kandys. Sako, kad viena pirmųjų tokį vardą pelnė “Princess Lace Machine“ pagalvėlė, patentuota 1903 metais:
O va čia – irgi “rinkinukas iš pragaro“, kurį šiuo metu vis dar nema=ai kur pardavinėja. Tiesa, sako, kad šito šeivelės tikrai geros:
Populiariausios šeivelės – medinis, daugmaž 11 – 13 cm ilgio, daugmaž 1 cm storio “pagaliukas“. Toks, kad būtų patogu laikyti rankose neliečiant dalies, ant kurios apvyniotas siūlas.
Ypač ploniems siūlams (daugmaž nuo 120 nr.) naudojamos trumpesnės, apie 9 cm ilgio, šeivelės. Darbui su visokia “egzotika“ (vilna, metalizuotas siūlas ir pan.) – taip pat yra specialiai pritaikytų šeivelių. Šitų jums kol kas nereikia.
Kaip ir daugelyje sričių, taip ir nėrinių gamyboje yra kolekcionierių, ir šeivelės – puikus kolekcionavimo objektas: visaip papuoštos, tekintos iš kaulo, stiklinės, įmantriai drožinėtos, gamintos specialioms progoms… Šitų pradžioj irgi nepirkit, darbo kokybės jos nepagerina 🙂
Ieškant jų internete, turbūt labiausiai pastebimas skirtumas – vienos su karoliukais apačioje, kitos – be.
Sklando visokių mitų apie tuos karoliukus; pvz., kad juose užkoduotas pinamas raštas. Tikrai netiesa 🙂 Karoliukų pagrindinė paskirtis – neleisti šeivelei ritinėtis plokščia pagalvėle ir pridėti papildomo svorio, kad siūlą gerai temptų. Kiek svėriau, patogus storesniems siūlams šeivelės svoris – daugmaž 3 – 4 gramai, tad nereiktų persistengti su karoliukų kiekiu ir pobūdžiu. Geriau stiklas, nei akmuo.
Kai kuriuos nėrinius gaminant karoliukai gali trukdyti: jei nėrinio dalys yra dažnai jungiamos viena su kita, jungimo metu karoliukai gali užkliūti, plonesnį siūlą – nutraukti. Tad tokiems darbams “nesiritinėjimo“ problemą sprendžia lengvai kampuotos šeivelės.
Kam tada tos “tradicinės apvalios“? Yra keli skirtingi darbo šeivelėmis būdai: – laikant šeiveles padėtas ant pagalvėlės ir jas perkilnojant (delnai žemyn) – laikant šeiveles rankose delnais į save Va antrajam būdui tos “apvalios“ ir patogesnės.
Namų salygomis šeiveles galima pasigaminti turbūt beveik iš bet ko, kas atitinka aukščiau aprašytus matmenis / svorį: tušinukai, pieštukai, įvairios lazdelės, popierius…
Tik nesugalvokit gamint iš modelino – jei šeiveles tektų šiltu oru kur nors pervežti mašina, galima susilaukti nemalonių siurprizų (jos suminkštėja). Spėkit, kaip aš tai sužinojau 😀
Toliau – keli pavyzdžiai, kaip galima gamintis šeiveles namie.
Negaminant 🙂
Visiškas tinginio variantas – nusiperkat, jei neturit, pigiausius pieštukus, būtų gerai nepadrožtus, apvyniojat siūlus, ir viskas. Jeigu labai norit, dar kokiom nors spalvotom gumutėm siūlų vyniojimo dalį atskirt galima, kad ranka per daug nečiupinėtų.
Taigi, pradedame instrukcijas visai “nuo nulio“. Kas yra reikalinga tų nėrinių gamybai, ką pageidautina turėti (bet nebūtina), kur tai gauti ir kokios alternatyvos? Sąrašas bus netrumpas, bet tikrai ne visko reikia nuo pat pradžių. Ir manau, kad tas sąrašas tikrai ne galutinis, nes dar yra didžiulis kiekis nebandytų nėrinių tipų.
Tolimesniuose įrašuose apie tuos sudėtingesnius daiktus bus daugiau informacijos. O kol kas – galit pradėt galvot, ką turit, o ko reiks kur nors ieškot.
Smeigtukai su spalvotom galvutėm – nebūtina, bet kartais patogu
Žirklės (būtina) – paprastos smailos tiesios mažos
Popierius raštui (būtina)
Adatėlė rašto išbadymui (būtina)
Vąšelis (būtina) – pagal siūlų storį, kol su “voratinkliu“ nedirbat
Magnetas smeigtukams
Pagrindas rašto pasiruošimui
Padidinimo stiklas
Geras apšvietimas (labai rekomenduotina)
Pagalvėlė (būtina)
Pavadinimas kelia asociacijas su kuo nors minkštu ir maloniu. Realybė visai kitokia – tai yra labai tvirtas daiktas, ant kurio gaminami nėriniai.
Priklausomai nuo nėrinių tipo (juostelė, servetėlė, …), dydžio ir siūlų storio – pageidautinos skirtingų tipų pagalvėlės. Žinoma, viską galima pagaminti ant visų tipų, bet komfortas ir darbo greitis skiriasi. O dar yra regioniniai skirtumai (“mūsų krašte nuo amžių amžinųjų to tipo nėriniams buvo naudojama tik tokio tipo pagalvėlės, jokių kitų nenaudosim, nes tradicijos neleidžia“).
Esminiai visoms pagalvėlėms keliami reikalavimai: – turi būti pakankamai tvirta, kad į ją būtų galima įsmeigti smeigtukus – turi būti ne per kieta, kad smeigtukus pavyktų įsmeigti – turi būti galimybė į ją susmeigti visą smeigtuko ilgį
Nors paskutinis reikalavimas pačioj pradžioj neaktualus. Aš kažkada pradėjau tiesiog “minkštos gumos“ pelės kilimėlį vietoj pagalvėlės naudot. Su niuansais, bet iš bėdos tiko. Sofa namie irgi naudotinas daiktas, tik svarbu, kad kas nors ant adatėlių neatsisėstų 😀
Pradžioj puikiai tinka: – storas jogos kilimėlis (dvigubas / trigubas iš tų, kur po ~1 cm storio, va daugmaž tokio tipo) – ekstruzinio polistireno plokštė (tik jokių būdu ne putų poliestireno, kuris trupa)
Aš asmeniškai siūlyčiau pradėt mokintis naudojant plokščią pagalvėlę, bent jau kokių 40 x 40 cm išmatavimų. Didžiausios “standartinės“ būna apie 60 skersmens apvalios.
Šeivelės (būtina)
Čia tie “ploni pagaliukai“, ant kurių vyniojami darbui reikalingi siūlai. Terminas mano išgalvotas tikslinantis su kalnu žodynų. Kol niekas geriau nepasiūlė, taip ir bandysiu toliau vadint.
Reikia DAUG. Tikrai daug. Net ir labai nedideliems darbams reikia bent 7 porų (14 vnt.) šeivelių. O jei dar vienu metu pradedi kelis. Arba jei siūlo liko, ir gaila išmest… Jei patiks gamint – pradžiai bent 50 vnt. (25 poras) užsisakyt rekomenduoju.
Neįdomioji dalis – šeivelės brangios. Standartiškai viena šeivelė – daugmaž 1 EUR. Apie kolekcinių kainas iš viso nekalbėsim. Ilgai ieškojau, kur rast ką nors padoraus ir truputį pigesnio; pavyko. Poros vietų adresais vėliau pasidalinsiu. O pradžiai – tikrai nuoširdžiai siūlau pasigamint tuos “niolika“ vnt. iš to, ką namie / mūsų parduotuvėse rasim. Jei nepatiks nėrinių gamyba, bent piniginė bus ne taip nukentėjus.
Jums reikia kokių 3-4 gramų svorio, daugmaž 11 – 13 cm ilgio daikto, ant kurio galima užvyniot bent 1 metrą siūlo, ir kurį patogu laikyt rankose dirbant (neliečiant siūlo). Pradžiai puikiai turėtų tikt paprasti pieštukai. Vėliau bus dar idėjų, ką galima pasidaryt.
Siūlai (būtina)
Labai daug, labai skirtingų, daugiausia – labai kokybiškas linas arba labai kokybiška medvilnė.
Tikrų nėrinių gamybai niekada nenaudojami nėrimo siūlai. Bet pradedant mokintis – būtent nuo jų ir pradėsim, nes jie stori ir matysit, kas vyksta.
Taigi, perkratot visokių “Maxi“ tipo siūlų atsargas, ir susirandat skirtingų spalvų, bet vienodo storio. Bent kokias 5 skirtingas pradžiai, kad aiškiai skirtumėt, kur kuris siūlas. Daug tų skirtingų nereiks, naujų kamuoliukų pirkt neskubėkit, puikiai tiks visokie likučiai. Jei siūlo ilgis bent 2 metrai, jį jau galėsit panaudot.
Smeigtukai (būtina)
Smeigtukai – tokie, kokiais kažkada parduotuvėse pirkti vyriški marškiniai susegti būdavo. Paprasti, metaliniai, idealiu atveju – be jokių plastmasinių galvučių. Nors pradžiai ir su jom tiks. Irgi reikia DAUG. Geriausia – pagamintų iš nerūdijančio plieno (kad darbo netyčia rūdys neišteptų; būna ir taip).
Plastmasinės galvutės pradeda trukdyt, kai plonas siūlas – paprasčiausiai smeigtukai vienas šalia kito nebetelpa.
Magnetas smeigtukams (nebūtina)
Kadangi smeigtukų reikia DAUG, sugalvokit būdą, kaip juos patogiai galėsit pasiimt / padėt atgal kai nereikia. Grubiai – įsivaizduokit, kad minutę dirbat su siūlu, paskui reikia smeigtuko. Vėl minutę su siūlu, vėl reikia kito smeigtuko.
Man asmeniškai didelis magnetas patogiausia, nors čia jau skonio ir įpročių reikalas.
Popierius raštui (būtina)
Tradiciškai naudojamos spec. kortelės, tačiau puikiai galima išsiversti ir be jų. Pradžiai puikiai tiks truputį storesnis spausdinimo popierius arba standartinis spausdinimo popierius, kurį užklijuosite ant kartono.
Jei dirbate su baltos spalvos siūlais, popierius rekomenduojamas kitos spalvos. Vėlgi – tradiciškai tai yra mėlyna arba žalia spalvos, nes mažiausiai vargina akis.
Perpanaudojant raštus tą popierių dar ir laminuot galima, bet čia jau vėlesniems laikams.
Adatėlė rašto išbadymui (būtina)
Raštas darbui paruošiamas išbadant rašte skylutes ten, kur dėsit smeigtukus. Yra tam specializuoti įrankiai, bet aš puikiai verčiuosi į seną tušinuką įtaisius tiesiog paprastą smeigtuką, tokio pat skersmens kaip tie, kuriuos raštui naudosiu. Aš jį tiesiog kažkaip tarp spyruoklių sugebėjau įtvirtint. Siūlau pabandyt taip pat.
Pagrindas rašto pasiruošimui (rekomendoju)
Taigi, atsispausdinot ir užsiklijavot ant kartono raštą. Turit adatėlę rašto išbadymui. Dabar jums reikia tą raštą išbadyt. Galima tai pasidėti ant pagalvėlės (bet joks save gerbiantis nėrinių gamintojas taip nedarys, nes pagalvėlės gyvenimo laiką sutrumpinsit :)), galima kokį nors gerokai plonesnį pagrindą tam naudot. Puikiai tinka visokie seni jogos kilimėliai, plaukimo lentos ir pan. Esmė – pakankamai kieta, bet smeigtuko galiukas įsiduria. Jums juk tik kartoną su raštu pradurt reikia.
Nėrinių pynimas Lietuvoje turbūt labiausiai girdėtas beveik bendriniu tapusiu “Briugės nėrinių“ pavadinimu. Čia maždaug tas pats, kaip teigti, kad “maistas“ ir “žemaičių valgiai“ yra sinonimai 😀
Internete informacijos apie šiuos nėrinius pilna visomis kalbomis, išskyrus lietuvių. Turbūt pagrindiniai raktiniai žodžiai pradinei paieškai:
bobbin lace
плетение на коклюшках
klöppeln
dentelle aux fuseaux
encaje de bolillos
O čia bandysim bendrom jėgom aprašyti kažką, kas padėtų norintiems pramokti nėrinių pynimo meno. Ir “nėrinių pynimas“ – turbūt vienintelis “tikras“ lietuviškas pavadinimas viskam, kas su šiuo rankdarbiu susiję. Visus kitus pavadinimus “bursim“ rašymo metu.
Blog’as bus pildomas “saviveiklinių kursų“ metu. Stengsiuos, kiek laikas leis, surašyti pagrindus taip, kad tiktų ir tiems, kurie bando šitą rankdarbį pramokti savarankiškai.
Nėrinių pynimas 