Kaip jau minėjau bendoj priemonių apžvalgoj – pagalvėlė nėrinių gamybai yra tai, ant ko jūs miegoti tikrai nenorėtumėte: pakankamai kietas ir stabilus daiktas, į kurį patikimai įsismeigia smeigtukai. Tad iš principo kaip pagalvėlę irgi galima naudoti beveik bet ką.

Tradicinės pagalvėlės būdavo užpildomos smulkiai (maždaug 0.5 cm dydžio gabaliukais) kapotais šiaudais ar medžio pjuvenomis (labiau turbūt – medžio pjuvenų dulkėmis) ir stipriai suslegiamos. “Stipriai“ – kažkas ne per seniausiai pasakojo viename forume, kaip gamino pagalvėlę: “supyliau į užvalkalą, gerai užrišau, porą kartų pervažiavau mašina, tada papildžiau, ir taip – kol pasigaminau“.

Šiuolaikinės pagalvėlės gaminamos labai skirtingai, iš labai įvairių medžiagų, ir kainos gali svyruoti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų. Na, ir dar siuntimo kaina už sunkų ir nestandartinių matmenų daiktą gali būti nemaža. Vienu žodžiu, nepirkau, ir turbūt nepirksiu. Gamyba užtrunka, bent bent jau žinai, iš ko ta pagalvėlė padaryta. O ir pasigaminti tą, kurios vertė “keliasdešimt eurų“ tikrai nėra sudėtinga.

Kad ir kurio tipo pagalvėlę gamintumėt, ją sudaro šie pagrindiniai elementai:
– pagrindas – dažniausiai medinė plokštė ar šiaip kas nors lygaus ir pakankamai sunkaus
– reikiamą aukštį pagalvėlei suteikiantis sluoksnis, į kurį turi būti galima įsmeigti smeigtukus
– viršutinis sluoksnis – būna ne visada. Kai būna – suteikia papildomo komforto smaigstant smeigtukus ir papildomai formuoja pagalvėlę
– vidinis apvalkalas – įsivaizduokit, kad atlieka pagalvės impilo vaidmenį. Saugo nuo visokių “blogybių“ patekimo iš vidaus į jūsų gaminamą nėrinį (pvz., jei kuris nors sluoksnis sugalvos trupėt ar pūkuotis)
– išorinis apvalkalas – gaminamas ir mėlynos arba žalios medvilnės, pagridinis darbo pagrindas. Įsitikinkite, kad nedažo!!! Kitos spalvos gal ir gražu, bet akys darbo metu jums nepadėkos.
– visokie papildomi uždangalai, skirti uždengti gaminamą nėrinį pertraukų metu nuo dulkių, pūkų, saulės spindulių ir kitų blogybių

Gaminant pagalvėlę yra viena bendra rekomendacija – ne mažiau kaip pusę jos turite pasiekti per sulenktos rankos ilgį, didesnė pagalvėlė jau bus nepatogi. Laikoma, kad tai yra maždaug 38 cm. Didžiausių pardavinėjamų “standartinių“ apvalių pagalvėlių skersmuo būna apie 60 cm (taigi, siekti teks max. 30 cm). Žemaūgiai / aukštaūgiai koreguokitės dydžius pagal save, jei reikia.

Pagalvėlių tipai

Dažniausiai pagalvėlės tipą renkasi pagal tai, kokį nėrinį gamins (čia atmetus atvejus “mūsų regione tradiciškai naudojame tai, tik tai, ir nieko kito“). Visus nėrinių tipus galima pagaminti ant bet kurio tipo pagalvėlės, tik skirsis gamybos proceso patogumas ir malonumas.

Galima atrasti visokių keistenybių, kaip, pvz., pagalvėlės vėduoklių gamybai ar ypač didelių darbų gamybai.

Tad ką reiktų rinktis, jei nekreipsime dėmesio į “egzotiką“ ir dirbsime su “normalaus“ storio siūlais (daugmaž normalus medvilninis siuvimo siūlas ar truputį storiau)?

Jei labiausiai domina smulkūs netaisyklingų formų nėriniai (snaigės, gyvūnėliai, paveiksliukai, širdutės, vingiuotos servetėlės…) – geriausia apvali plokščia ar švelniai gaubta pagalvėlė. Ją darbo metu tenka dažnai sukioti, darbą dažniausiai pradeda nuo centro ir keliauja link kraštų. Angliškai tas daiktas vadinamas “cookie pillow“ arba “domed pillow“. Kartais jos visai plokščios, kartais – lengvai išgaubtos. Išgaubtumas papildomai švelniai įtempia siūlus, tad gal truputį lengviau kontroliuoti rašto tolygumą. Tokia pagalvėlė turi būti ne per maža: ant jos reikia numatyti vietos ir šeivelėms.

Jei labiausiai domina pakankamai siauros juostelės – geriausia pagalvėlė su ritinėliu viduryje. Raštas tvirtinamas ant ritinėlio, jis darbo metu sukasi, ir iš principo gaminate “begalinio ilgio“ juostą. Pagalvėlės plokščios dalys iš šonų ir priekyje labiausiai skirtos patogiam šeivelių pasidėjimui / grupavimui. Angliškas tokios pagalvėlės pavadinimas – “roller pillow“.

Plačių juostų, šalikų, takelių stalui ir pan. daiktų gamybai – ritinio formos pagalvėlė. Darbo principas panašus, kaip ir siaurų juostelių atveju, tik viskas užima daugiau vietos. Angliškai tai vadinama “bolster pillow“.

Stačiakampiams daiktams – kvadratinė pagalvėlė. Ji gali būti tiek vientisa, tiek sudaryta iš kelių blokų, kuriuos darbo metu galima pagal poreikį keisti vietomis (pvz., jei reikia raštą pastumti toliau nuo savęs, kad priekyje liktų pakankamai erdvės darbui). Angliškai ieškoti “square pillow“ arba “block pillow“. Kai kurios pagalvėlės iš blokų apsimeta labai universaliomis, būna įvairiausių formų.

Jei vis tik pirktumėte pagalvėlę – neįsigykite pagalvėlės, skirtos Honiton nėriniams. Tai labai specifinis daiktas, skirtas darbui su labai plonais siūlais. Ką nors kito ant jos daryti bus tiesiog nepatogu. Beje, ant kito tipo pagalvėlių Honiton nėrinių irgi geriau negaminti – taip pat nepatogu.

Pradžiai siūlyčiau darytis apvalią ar kvadratinę pagalvėlę, kokių 50 cm skersmens. Mano naminė – apvali 56 cm., ir nė kiek ji ne per didelė. O paskui jau pagal poreikius pildyt kolekciją.

Šiuolaikinių pagalvėlių medžiagos

Kai kurios pagalvėlės ir dabar su šiaudų / pjuvenų užpildu gaminamos. Iš dalies tai – tradicija, iš dalies – vienintelis būdas išgauti reikiamą svorį nedidelei pagalvėlei. Tačiau didžioji dalis bus vienokia ar kitokia sintetika (kai kainos iki 100 eur). Pagrindinės medžiagos, kurias galima atrasti minimas aprašymuose anglakalbių puslapiuose:
– Ethafoam
– Styrodur

Styrodur yra “ekstruzinis polistirenas“. Lietuvoje šiuo pavadinimu dažniausiai masiniam pirkimui skirtose parduotuvėse šiuo metu yra Finnfoam firmos gaminiai, yra ir tos pačios Styrodur firmos, tiek kitokių. Iš principo tai yra statybinė namų apšiltinimo plokštė. Smeigtukai sminga gerai, laikosi irgi neblogai, tik jų padarytos skylutės “neužsilygina“. Tad anksčiau ar vėliau tą plokštę reiks keisti kita.

Ethafoam yra “uždarų porų poliuretanas (? nors kai kur ir prie Styrodur tipo gaminių tą patį rašo). Plokščių Lietuvoje teko matyti tik labai specializuotose parduotuvėse, ir įtariu, kad po vieną vnt. gali ir nepardavinėt. Esminė jo savybė – ištraukus smeigtuką skylutė “užsidaro“. gal ne iki galo, bet gaunasi stabilus ir labiau ilgalaikis daiktas. “Pačiupinėt“ tos medžiagos principą galima kad ir Senukuose – einat į vamzdžių skyrių ir pasižiūrit, kaip atrodo tokie pilki vamzdžių apšiltinimui skirti daiktai. Arčiausiai teisybės tam – kai kurie jogos ar turistiniai kilimėliai. Jei jo storis virš ar bent apie 1 cm ir jis pakankamai minkštas – didelė tikimybė, kad radote. Galų gale, visada galima įsmeigt adatėlę ir pažiūrėt, kas gaunasi 😀 Belieka tik surast, kur jie su kokia nors nuolaida bus, nes dažniausiai šitų kainos jau virš 30 EUR. Aš saviškį sugebėjau prieš porą mėn. už 14 EUR nusipirkt (1.2 cm storio, Senukuose)

Ethafoam pagalvėlių kol kas ES parduotuvėse matyti neteko. O Styrodur, supratus, kas tai yra, nekyla ranka pirkt. Na, nueit į Senukus, nusipirkt plokštę ir ją aptraukt mėlyna medžiaga sau aš galiu pigiau, nei už 50 EUR.

Taigi, “standartinėje pigioje“ pagalvėlėje iš principo didžiausia tikimybė rasti kokių 3 – 5 cm storio Styrodur, aptrauktą medžiaga, ir uždėtą ant kokios nors medinės lentos, kurį tą plokštę prilaiko nuo nukritimo jums ant kelių, kai patrauksite siūlus link savęs 😀 Blogesniu atveju – galite rasti tiesiog “trupantį vienkartinį daiktą“:

Geresnės kokybės pagalvėlėje dar papildomai rasite papildomą viršutinį sluoksnį iš filco (dažniausiai 0.5 – 1 cm), kuris suteikia papildomo komforto ir stabilizuoja smeigtukus. Gaminantis savo pagalvėlę, jį dėti tikrai verta. Tik va storo filco atrasti ne taip paprasta. Visai tinkamas jo pakaitalas – senas vilnonis užklotas ar pan. daiktas, kurį išvirinat, taip pasidarydami veltinį, ir susikarpot.

Visų apvalių pagalvėlių gamybos principas panašus, tik reikia sugalvot, kaip tą “apvalumą“ išgaut. Vėlgi įkeliu kelis failus su pavyzdžiais, jei kiltų noras iš karto ką nors maksimaliai panašaus į tikrą daiktą kurt. Bet tiesiog kvadratinio lakšto iš kurios nors plokštės irgi pilnai užteks. Tik neužmirškit medžiaga aptraukt (sako, net siūt nebūtina, ją apačioje tiesiog smeigtukais prismaigsto. Nežinau, kiek patikima, nebandžiau taip).

Rinkinukams – NE!

Gali kilti noras nusipirkt viską iš karto: ir pagalvėlė, ir šeivelės, ir net kokia nors knyga pridėta būna. Už kokius 50 EUR viskas.

Na… nedarykit to. Nebent galite tai gyvai pačiupinėti ar turite ypač patikimą rekomendaciją.

Geriausiu atveju bus naudotinos šeivelės. Blogesniu atveju – ir jos gali būti ypač lengvas plastikas. Nėrinių istorijoje yra net kelios pagalvėlės, kurias patyrusių nėrinių gamintojų gildijos vadina “pagalvėlės iš pragaro“. Tikiu, kad ne be reikalo jos tokį vardą įgijo. Kai kurios – tiesiog siaubingai nepatogios ar nepatvarios, kai kurios – aptrauktos gerai nėrinį bepūkuojančiu aksomu ir vilna, kuri nėra sandariai užsiūta, todėl įsikuria kandys. Sako, kad viena pirmųjų tokį vardą pelnė “Princess Lace Machine“ pagalvėlė, patentuota 1903 metais:

O va čia – irgi “rinkinukas iš pragaro“, kurį šiuo metu vis dar nema=ai kur pardavinėja. Tiesa, sako, kad šito šeivelės tikrai geros: